Triukšmo, oro taršos, kvapų vertinimas
Aplinkos triukšmo vertinimas - šis vertinimas reikalingas kaip techninio projekto sudėtinė dalis. Kiekvienas naujo objekto (kelio, pramoninio objekto, ūkio, vėjo jėgainių parko ar kt.) atsiradimas sąlygoja akustinės aplinkos pokyčius. Šiuos pokyčius reikia įvertinti bei nustatyti ar naujo objekto atsiradimas nesąlygoja įstatymuose numatytų ribinių verčių viršijimų, kurie galėtų sukelti neigiamą ir negryžtamą poveikį sveikatai.
Aplinkos triukšmo vertinimas atliekamas identifikuojant esamus ir naujai planuojamus triukšmo šaltinius, remiantis triukšmo šaltinių fizinėmis charakteristikomis ar triukšmo matavimais. Identifikavus visus triukšmo šaltinius atliekamas triukšmo modeliavimas su programine įranga, tuomet nustatoma akustinė situacija analizuojamoje teritorijoje. Identifikuojama nustatytos situacijos atitiktis teisės aktams, o esant poreikiui taikomos poveikio mažinimo priemonės.
Planuojant naują objektą (pramonės, komercinį, kelią, geležinkelį ar kt.) triukšmo sklaida nustatoma programinio modeliavimo metodu. Modeliuojant triukšmą, parenkamos triukšmą mažinančios priemonės (akustinės sienutės, langų, pastatų izoliavimas ir panaš.). Naudojami triukšmo skaičiavimo metodai pateikti Lietuvos standartuose LST ISO ir higienos normoje HN33:2011
Skaičiavimas / modeliavimas atliekamas kompiuterinių programų pagalba. Vykdomi dviejų tipų skaičiavimai:
- modeliuojama triukšmo sklaida teritorijoje (2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus); turint tokius rezultatus, galima išspręsti daugumą ar net ir visus triukšmo veiksnio vertinimo klausimus;
- jei buvo išskirtos potencialios konfliktinės zonos, pastatai – papildomai atliekami triukšmo lygio prie pastatų fasadų (kiekviename aukšte) skaičiavimai.
Matavimai atliekami, kai reikia nustatyti tikslų faktinį triukšmo lygį: vykdant neigiamą poveikį mažinančių priemonių stebėseną / monitoringą (pvz. prieš ir po akustinės sienutės įrengimo), jei reikia nustatyti esamą triukšmo lygį, o duomenų apie triukšmo šaltinį nėra (pvz. matavimai atliekami, jei nėra duomenų apie foninį triukšmo lygį).
Tuo atveju, kai nustatoma, kad planuojamas ar rekonstruojamas objektas padidins triukšmo lygį aplinkoje ir jis viršys triukšmo rodiklių ribinės vertės pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus (HN33:2011) , planuojamos/modeliuojamos triukšmo prevencijos ar triukšmo sumažinimo priemonės.
Skaičiuojame ir modeliuojame aplinkos triukšmą, parengiame triukšmo sklaidos žemėlapius gatvėms, keliams, geležinkeliams, vėjo jėgainėms, komerciniams-pramoniniams objektams , parenkame ir sumodeliuojame triukšmo mažinimo priemones (triukšmo sienutes, pylimus ir kt.).
Naudojame programinę įrangą CADNA A.
Oro taršos ir kvapų vertinimas - šis vertinimas reikalingas kaip techninio projekto sudėtinė dalis. Kiekvienas naujo objekto (kelio, pramoninio objekto, ūkio ar kt.) atsiradimas sąlygoja oro taršos ir kvapų pokyčius artimiausioje aplinkoje. Šiuos pokyčius reikia įvertinti bei nustatyti ar naujo objekto atsiradimas nesąlygoja įstatymuose numatytų ribinių verčių viršijimų, kurie galėtų sukelti neigiamą ir negryžtamą poveikį sveikatai.
Kvapas – lakios cheminės medžiagos, kurias uoslės organais galime pajusti. Kvapai gali būti malonūs ir nemalonūs. Žmogų nuolat supa įvairiausi kvapai. Jie turi įtakos nuotaikai, darbingumui, organizmo gyvybinei veiklai. Nemalonūs kvapai priskiriami prie stresą sukeliančių veiksnių, sutrikdančių miegą, sukeliančių galvos skausmus, kvėpavimo sistemos sutrikimus, pykinimą, nerimą. Ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis blogina gyventojų gerbūvį.
Kvapai ore tiriami jutiminiais (sensoriniais), oflaktometrijos, cheminiais ir fizikiniais metodais (dujų chromatografija, masių spektroskopine analize, ,,šlapios“ chemijos metodu, kalorimetriniais detektoriaus vamzdžiais ir kt.).
Lietuvoje kvapas reglamentuojamas 2011 m. sausio 1 d., įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V – 885 Lietuvos higienos norma HN 121:2010 ,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore”.
Kvapų taršos sklaida teritorijoje nustatoma programiniu matematiniu modeliu „ISC – AERMOD-View“
